Pirmasis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas buvo surengtas dar 1965 metais. Tuomet jame dalyvavo 15 pianistų iš Lietuvos, jau po trejų metų, 1968-aisiais, konkurse varžėsi ir vargonininkai, o 1991 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis tapo tarptautiniu. 1994 metais Ženevoje, lietuvių pianistės Mūzos Rubackytės rūpesčiu, tarptautinis M. K. Čiurlionio konkursas buvo priimtas į Pasaulinę muzikos konkursų federaciją (World Federation of International Music Competitions). Narystė šioje prestižinėje organizacijoje – tai aukštas konkurso meniškumo, profesionalumo, ilgametės tradicijos ir puikios organizacijos įvertinimas. Antrasis tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas vyko 1995 – jubiliejiniais 120-aisiais kompozitoriaus gimimo metais. Pagerbdamas kūrėją ir jo nuopelnus, Lietuvos Respublikos Seimas 1995 metus paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, o UNESCO šią datą įtraukė į minėtinų sukakčių kalendorių. Tarptautinis M. K. Čiurlionio pripažinimas padidino kompozitoriaus kūrybos sklaidos galimybes ir paties konkurso aktualumą. Konkursą puoselėjo daugybė žymių Lietuvos kultūros veikėjų, tarp jų prof. J. Čiurlionytė, prof. V. Landsbergis, Lietuvos Muzikos akademijos pedagogai prof. V. Vitaitė, prof. L. Digrys, prof. K. Grybauskas, prof. J. Karnavičius, prof. S. Vainiūnas, doc. D. Trinkūnas, doc. A. Dvarionaitė, ilgametis konkurso direktorius R. Kondrotas ir kt. Vertinimo komisijos darbe yra dalyvavę garsūs užsienio muzikantai: Michel Baward (Prancūzija), Teofilis Bikis (Latvija), Jean Boyer (Prancūzija), Joseph Bucher (Šveicarija), James Dalton (D. Britanija), Joseph Dorfman (Izraelis), Johannes Geffert (Vokietija), Ludger Lohmann (Vokietija), Ronan O`Hara (D. Britanija), Atsuko Okada (Japonija), Giancarlo Parodi (Italija), Nikolaj Petrov (Rusija), Daniel Pollack (JAV), Bernard Ringeissen (Prancūzija), Mūza Rubackytė (Lietuva), Herbert Sahling (Vokietija), Lev Vlasenko (Rusija) ir kt. Dabar tai vienas svarbiausių ir reikšmingiausių profesionaliosios muzikos konkursų Lietuvoje, galintis didžiuotis puikiais atlikėjais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių užsienio šalių. 2011 m. rugsėjo 14–25 d. įvykęs jau 12-asis konkursas ypatingas – skirtas paminėti M.K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms. Šią datą UNESCO taip pat įtraukė į reikšmingų sukakčių sąrašą. Malonu pripažinti, kad garsiojo Lietuvos muziko ir dailininko M. K. Čiurlionio atminimas skleidžiasi vis platesnėje tarptautinėje kultūros erdvėje. Tai iš dalies ir jo vardu pavadinto konkurso nuopelnas.
KONKURSO ISTORIJA
2019 m. rugsėjo 9–17 dienomis Vilniuje vyko VIII Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, tradiciškai kas ketverius metus sukviečiantis į Lietuvą atlikėjus iš viso pasaulio. Kitas Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas vyks 2023 metais. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo konkursas yra vienas svarbiausių muzikinių įvykių Lietuvoje, puoselėjančių neblėstantį lietuvių genijaus muzikinį palikimą. Konkurse nuolat atsiskleidžia nauji profesionaliosios muzikos talentai bei populiarinama šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūryba.
2015 metais konkursas žymėjo 140-ąsias pasaulinio garso muziko ir dailininko M. K. Čiurlionio (1875–1911) gimimo metines bei konkurso įkurimo 50metį. Kaip ir prieš tai, konkursą globojo J. E. L. R. Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
2011 metais konkursas žymėjo 100-ąsias pasaulinio garso muziko ir dailininko M. K. Čiurlionio (1875–1911) mirties metines. Kūrėjo atminimui skirtus 2011-us metus UNESCO įtraukė į minėtinų sukakčių kalendorių.
Konkurso metu sostinės koncertų salėse susirinko talentingiausi Lietuvos bei užsienio jaunieji muzikos atlikėjai. Daugiau nei savaitę konkurse varžėsi didelis dalyvių kiekis – net 61 muzikantas: vargonininkų konkurse dalyvavo 23 atlikėjai, o pianistų buvo net 38. Geriausiems vargonininkų ir pianistų konkursų atlikėjams vertinimo komisijos skyrė laureatų premijas ir diplomus.
Konkurso dalyvių laukė ir specialieji prizai už geriausiai atliktus M. K. Čiurlionio kūrinius, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius, parašytus specialiai šiam konkursui, ir kt. Pirmosios vietos laureatams Lietuvos nacionalinė filharmonija taip pat skyrė specialų prizą – koncertą filharmonijos koncertų salėje 2016-aisiais metais. Bendrą konkurso prizinį fondą sudarė 46 000 eurų.
Pianistų ir vargonininkų pasirodymus vertino dvi komisijos, į kurias pakviesti pasaulinio garso pedagogai ir muzikantai iš 9 pasaulio šalių: Lietuvos, Japonijos, Estijos, Airijos, JAV, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos, Prancūzijos. Komisijoms pirmininkavo ne kartą konkursuose dalyvių meistriškumą vertinę profesionalai – prof. Denis Pascal iš Prancūzijos ir prof. Andrzej Chorosiński iš Lenkijos.
8-ąjį M. K. Čiurlionio vardo konkursą vainikavo rugsėjo 22 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykęs baigiamasis koncertas, jo metu buvo apdovanoti konkurso nugalėtojai bei koncertavo pianistų laureatai kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu dirigento Modesto Barkausko.
Konkursą organizavo VšĮ Natų knygynas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudami su Lietuvos nacionaline filharmonija, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia, Vilniaus Evangelikų liuteronų bažnyčia. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Apie M. K. Čiurlionio konkursą kalba ir jo istoriją prisimena ilgamečiai vertinimo komisijos nariai. Kviečiame skaityti interviu su prof. V. Vitaite ir prof. L. Digriu.
English